Pro akinamą saulės šviesos blyksnį pamačiau jo žvilgsnį. Tą akimirką pasirodė, kad jis apakino labiau nei saulė. Tas žvilgsnis dingo lygiai taip pat greitai kaip ir šviesos blyksnis. Atrodė, jog iš tiesų jis net nepažvelgė, o saulės blyksnis tebuvo paprastas refleksas staigiai užsimerkti. Saulė nebešildė, ją užklojo debesys. Per kūną perėjo drebulys ir nežinojau - ar nuo staiga užplūdusios vėsumos ar nuo jo akinamo žvilgsnio. Niekaip negalėčiau pasakyti, kaip buvo iš tiesų. Niekaip negalėčiau paaiškinti savo jausmų jam. Niekaip negalėčiau pasakyti jam ką jaučiu. Niekaip negalėčiau patikėti savimi, jog galiu šitaip kliedėti. Dėl jo.
2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Pasakyk, ką jauti?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą