So I say goodbye bye bye bye bye...

Ha en god dag ;}
Takk for nå! :)

Adjø!



<3

Pasakyk, ką jauti?

Pro akinamą saulės šviesos blyksnį pamačiau jo žvilgsnį. Tą akimirką pasirodė, kad jis apakino labiau nei saulė. Tas žvilgsnis dingo lygiai taip pat greitai kaip ir šviesos blyksnis. Atrodė, jog iš tiesų jis net nepažvelgė, o saulės blyksnis tebuvo paprastas refleksas staigiai užsimerkti. Saulė nebešildė, ją užklojo debesys. Per kūną perėjo drebulys ir nežinojau - ar nuo staiga užplūdusios vėsumos ar nuo jo akinamo žvilgsnio. Niekaip negalėčiau pasakyti, kaip buvo iš tiesų. Niekaip negalėčiau paaiškinti savo jausmų jam. Niekaip negalėčiau pasakyti jam ką jaučiu. Niekaip negalėčiau patikėti savimi, jog galiu šitaip kliedėti. Dėl jo.

Diary. Need an opinion!

Šiandien buvo žiauriai žiauriai sunki diena. Ryte buvo labai baisu, ar viskas gerai praeis. Bet ši diena jau eina į pabaigą ir man labai gera. Na žinot, būna taip, jog po kažko sunkaus/baisaus ateina palengvėjimas, jog viskas jau praėjo ir tu ištvėrei. :}
Tai vat va taip va. ^^
Taigi, kažkaip vis pamąstau, kad mano blogas negyvuoja, o veikiau vegetuoja. Vien kažkokia kūryba ar šiaip mintimis, manau, jo pildyti dažnai nepavyks, tai pagalvojau, kad galbūt reiktų rašyt ir tokius a la dienoraščio tipo įrašus?.. Ką manot? Ar Jums patiktų? Ar sudomintų? ;D
Pasireikškite... Prašau. ^^


Lauksiu,

medukash

xx

Quotation.

"Too many people spend money they haven't earned, to buy things they don't want, to impress people they don't like." ~ Will Smith

Nes jis man gali būti tobulu.

Niekas negalėtų Jo pavadinti tobulu. Visi gali sakyti, kad tai nepamainoma tiesa, tačiau Jis gali būti Man tobulu.

• Jis galėtų niekada nesišypsoti, bet aš galėčiau įžvelgti tą šypseną jo akyse, tą akimirką, kai jis į mane žvelgtų.
• Jis galėtų norėti pabūti vienas, bet aš žinočiau, kad nors vieną vienumos akimirką jis prisimintų mane.
• Jis galėtų man nieko nedovanoti, bet aš mokėčiau vertinti jo jausmus ir praleistą laiką su manimi kaip didžiausią dovaną.
• Jis galėtų girtis, kad pažįsta daugybę kitų merginų, bet aš žinočiau, jog širdyje jis jaučia, kad aš esu vienintelė būtybė priverčianti užmiršti malonumą svajoti apie kitas.
• Susitikęs su manimi, jis galėtų skųstis dėl blogo oro, nes aš žinočiau, kad jam gera su manimi būti bet kokiu oru.
• Jis galėtų būti be galo vaikiškas, bet aš žinau, kad prireikus jis sugebėtų neatpažįstamai pasikeisti, suaugti tiesiog akyse.
• Jis galėtų nesakyti, jog myli, nes aš tiesiog tai jausčiau.
• Jis galėtų būti netobulu, nes man jis vistiek būtų pačiu tobuliausiu.

Nes jeigu myli...tave aplankanti laimė paverčia visą pasaulį tobulu. Tą akimirką, kai supranti, kad myli ir jauti, jog tave myli.

Nuotaika.

Mano dabartinę nuotaiką puikiai apibūdina šie žodžiai:


I'm like a bird, I'll only fly away
I don't know where my soul is, I don't know where my home is...

"I'm like a bird" by Nelly Furtado

<3

The only one.

I wish I could find YOU.
The only one.
The one, I'd fall in love with.
The one, who'd make my heart go crazy.
The one who'd fall.
Who'd fall from the sky.
From up high, just to become a man.
My man. The loving man.
The one, who'd love ME.
Forever.
Till the sky and the earth will separate us.
It's our destiny.

♥♥♥


Šiandien man gana keistai gera nuotaika. ;D

Love is in the air..?

^^

Hurt.

Pastaruoju metu dažnai jaučiuosi bejėgė.
Nekenčiu to jausmo. Kai negaliu kažko padaryti vardan to, ko noriu. Nes paprasčiausiai matau, kad nesugebėsiu. Ir tada savęs nekenčiu. "Bejėgė. Silpnavalė. Gėdykis. Bjaurybė." kartoju vis.

Aš tave dievinu. Taip myliu ir kartais be galo nekenčiu. Nes man, kaip ir kiekvienam, reikia tavęs šalia, kad palaikytum, paguostum, suprastum, išklausytum, pasakytum, kad myli. Labai labai myli. Bet tavęs nėra. Ir nebūkim naiviais, dar ilgai nebus.

Jaučiuosi žiauriai vieniša. Ir man tikrai skaudu bei liūdna. Ypač, kai matau, jog prarandu artimus žmones. Bet žinau, žinau, kad negaliu nieko padaryti, nes taip turi būti. Anksčiau ar vėliau - nesvarbu, juk tai jau atėjo.

Negaliu išplaukti iš blogos nuotaikos liūno, nes, regis, mane pradeda pulti įvairios blogybės. Man atrodo, kad niekas to nepastebi. Man atrodo, kad tai paprasčiausiai tampa įprasta... Aš bejėgė.
Bejėgė, silpnavalė, bjaurybė.

Viskas keičiasi.

Jis sakė, kad niekada neišduos. Argi aš kažko galėjau trokšti tuo metu labiau nei tokio pažado? Tąkart Jis šyptelėjo, pamatęs, jog mane nudžiugino ir švelniai pabučiavo. Į kaktą. Lyg mažą vaiką, apkamšytą patale. "Iki rytojaus, mažyte.",- teištarė jis, stovėdamas tarpduryje, ir išeidamas uždarė laukujas duris už savęs. "Aš tave myliu..." - tylūs žodžiai lyg nematomas paukštis nedrąsiai nusklendė paskui jį. Deja, šie žodžiai iš Jo lūpų man niekada neskambėjo nuoširdžiai. Tai buvo tarsi padėka už mano laiką leidžiamą su juo ir įvairias jam suteiktas pramogas. Tačiau man buvo gera tai girdėti. Aš tikėjau, kad Jis mane myli. Kiekvieną kartą šių trijų magiškų žodžių laukdavau su nekantrumu ir kaskart mane užliedavo pasitenkinimo pojūtis juos išgirdus. Bet... Viskas keičiasi, viskas... Pamenu paskutinį vakarą su Juo kartu. Jis nebesišypsojo nuoširdžia šypsena. Jo akyse nemačiau savęs. Tuos tris žodžius Jis regis išbraukė iš savo žodyno. Prieš išeidamas, kaip ir kiekvienąkart Jis atsisukęs į mane tarė:
- Mažyt, man buvo su tavim gera. Velniškai gera. Na bet juk viskas keičiasi, supranti?
Tąkart jo žingsniai atrodė greitesni, o durų uždarymas nebetoks švelnus, koks būdavo anksčiau.
Tądien nuo akių man tarsi dingo kažkokia keista migla. Aš supratau. Viskas keičiasi. Tik ne tai ką jis jaučia man. Jis juk niekada nemylėjo...

<33

Labai labai laukiu rytojaus. ;} Dėl kokių priežasčių - neminėsiu. Gal vėliau. ;}}
Skaičiuoju paskutines minutes...iki gimtadienio. :}
Labai pasiilgau Jo ir myliu. <3
Sergu, ir tai sucks. ;x
Džiaugiuosi plepėjimu su Dovile. :}
Džiaugiuosi būsima dovana. x}
Sveikinu Mažvį su gimtadieniu! ;D (hug) [geros pjankės xDD ]
Beveik neprakvėpuoju [vėl, sucks -_- ]
Šią akimirką labai noriu apkabinti 3 žmogučius. :}
Man atrodo, kad pasiilgau rašymo.
Bet neturiu įkvėpimo rašyt.
Pagaliau pavasaris. <33
Pirštai neklauso, gal klaviatūra jiems nepatinka? ;o
Pagaliau bus padarytas sprendimas.
Skaičiuosim toliau?
Liko jau nedaug...
Kažin, ką Jis dabar veikia?
Skauda galvą. ;x

Džiaugiuosi.:
"Labas, Zuiki. Myliu tave beprotiškai. Tu užvaldžiusi mano mintis. Kiekviena mano akimirka priklauso tik tau. Pasiilgau.

;********************************************************************************"

Čiaudžiu. -_-
Nenoriu miego.
Noriu pažiūrėti gerą filmą.
Vakar šuo bandė tvirkint mano koją. -_-
Noriu naktinėjimo su draugu/drauge, arbata, sausainiais ir geru filmu.
Noriu juoktis.
Noriu ;* kloną. ^^ (blush)

Jaučiu, kad jau nusibodo skaityt, tad pamaigau klaviatūrą, sakydama:

"Iki!"

:} <3


medukash

Sapalioooju. ;>

Aš svajoju apie mažą tavo šypsnį ryto pradžioje kasryt. Aš svajoju kaip pažvelgsi, kai šypsosiuos aš kiekvienąsyk. Tau, tik tau, žiūrėsiu tiesiai į tave. Bijau aš tavo akyse suklysti. Aš noriu, kad išlikčiau akyse tau tobula. Aš noriu, kad kiekvienąsyk pamiršęs viską - tu prisimintum tik mane. Svajotum apie tą akimirką - trumpiausią ar neišpasakytai ilgą - kai susitiksim, susiglausim ir pažadėsim viens kitam išlikti čia, dabar, kartu ir visada...




xx

medukash

Tiesiog.

Sėdžiu ir geriu arbatą. Šalia guli obuolys, kuris nežinia ar bus suvalgytas. :> Kažkaip nieko nesinori, vakaras toks tykus, ramus ir sakyčiau gan šiltas. Na, kambary sėdint. ;D Ką tik dariau apelsininę žele, į ją pridėjau mandarinų skiltelių. Nuo jų lupimo panagės geltonos dabar... :/ Bet bus skanu, manau. Teeeeip... Kas čia dar... Ahh. Seniai rašiau jau, tai pamaniau šiaip kažką parašinėsiu. Visai smagu taip. "Iš lempos". ;> Rašau ir tiek.
Šiandien visą dieną galvoje mintys sukasi apie Jį. Myliu jį. Ir pasiilgau jo. Norėčiau, kad sėdėtų dabar šalia. Tiesiog būtų šalia ir tiek. Kažin, koks tai jausmas? Regis, jau pamiršau...
Mąstau ką čia dar nuveikus, bet ryt anksti keltis, tad būtų neblogai nueit anksčiau miegot. Bet greičiausiai nepasiseks to įvykdyt. :>

Na, kaip ir viskas. ;>

Iki!

medukash

xxx

Bėgu. Ir randu išeitį.

I'm walking away from troubles in my life
I'm walking away to find a better day...

Kartais pričiumpu save bėgančia nuo įvairių problemų. Taip būna tada, kai tos problemos atrodo nebeišsprendžiamos ir tiesiog pradeda smaugti. Tuomet mano nuotaika subjūra jau vien dėl to, kad pradedu laikyt save silpnu žmogumi, negalinčiu įveikti bėdų, išbandymų, kurie jam yra skirti. Žinoma, kaip tyčia prie viso to prisideda dar ir kiti veiksniai, kurie gadina nuotaiką ar tiesiog pripildo mano galvą mažų bitučių, erzinančiai dieną iš dienos, kiekvieną valandą, ištisas minutes zvimbiančių. Tuo metu regis viskas pradeda nervinti. Žiauriai. Nors galų gale pati esu dėl to kalta. Taigi, ką aš darau kai man taip nutinka? Užsiimu darbais, kuriuos vis atidedu/tingiu daryt ar šiaip neprisiruošiu atlikt. Ir tai padeda. Pvz. kai užsiimu paprasčiausia namų ruoša tos mintys pasišalina iš galvos, o visus nervus galiu išliet kad ir blizgindama veidrodį. Sakoma, kad veidrodžiui negalima rodyt blogos nuotaikos, žiūrėt į save, kai tau liūdna, negera ar pikta, nes veidrodis dar ilgai tai prisimena ir primena/perduoda tau. Todėl šypsausi. Matau save besišypsančią ir nuotaika išties pakyla. Į viską imu žvelgt blaiviau, nes visos neigiamos emocijos dingsta ir galų gale prieinu tam tikras išvadas bei randų išeitį. Taigi, jei kažkada pateksit į panašią situaciją, galėsit išbandyt. Nežinau, suveiks jums ar ne, tad ir negarantuoju, jog tai pasiteisins, bet blogiau tikrai nebus. ;>

Tai tiek, dabar medukash relaxuojasi. x>

See ya later!

Nežinau ko noriu.

Būna, jog dėl tam tikrų, pagrinde nemalonių, įvykių susiknisa visa nuotaika. Man dabar taip ir yra. Šiandien labai susipykau su tėvais. Na lyg ir išsiaiškinom viską ir kolkas lyg ir paliaubos, bet vistiek negera. Būtent dėl to, kad susipykom ir tas pyktis buvo labai nemalonus. To pasekoje dar prisidėjo šiandieninis nelabai malonus, netikėtas ir visai netrokštas susitikimas su vienu žmogumi, dėl kurio nuotaika dar labiau subjuro. Iškilo visokie nemalonūs prisiminimai ir būtent dėl to mano skype paraše puikuojasi žavus užrašas. "Tu esi kažkoks dvilytis individas, kuris jaučia diediškai moterišką pavydą, kažkur tarp savininkiškumo ir lūpdažių [liekanų], kuris esti tavo dviejose nieko vertose galvose." Neprašykit paaiškinti, nes nesugebėsiu. Čia tiesiog blogos nuotaikos išliejimas + mintys apie tą žmogų.

Pagaliau savaitgalis. Kažkaip per šią savaitę žiauriai nusikaliau ir dar sirguliuoju truputuką. Šiaip labailabai džiaugiuos, kad jis atėjo, nors ir nežinau ką naudingo nuveiksiu apart tai, kad ilsėsiuos. Nes ilsėjimasis ir nieko daugiau mane irgi užknisa. Būna gera, kai kažką naudingo nuveikiu. Toks pasitenkinimas savimi apima, jog nepatingėjau ir veltui nedrybsojau lovoj. Na, o dabar penktadienis. Pirmenybę teikiu poilsiui, arbatai ir chat'inimui su žmogėnais, kurių pasiilgau. :> Taaaaip, yra ir tokių, kurių pasiilgstu labai greit, nors regis ir neseniai teko šnekėt. Džiaugiuos, kad internetas sudaro galimybę bendraut tuo pačiu ištiesus kojas ant lovos. Na ką čia ištiesus, tiksliau patogiai išsidrėbus. ^^

Okitukas, manau rašliavų užteks... Toliau šliurpinsiu arbatą ir stebėsiu savo mėgstamus tinklapius/blogus. Maža kas, gal kažką įdomaus ir naujo užtiksiu. Va teip va.

Švelnutis (hug) -

Mažulytis Medukash ^^

Persikėliau. ;>

Iš www.uzrasuknygele.blogspot.com persikėliau čia. Ten buvo problemų su galimybę komentuoti. Tikiuosi čia jų nebus. Tai tiek. ;>

xx