Bėgu. Ir randu išeitį.

I'm walking away from troubles in my life
I'm walking away to find a better day...

Kartais pričiumpu save bėgančia nuo įvairių problemų. Taip būna tada, kai tos problemos atrodo nebeišsprendžiamos ir tiesiog pradeda smaugti. Tuomet mano nuotaika subjūra jau vien dėl to, kad pradedu laikyt save silpnu žmogumi, negalinčiu įveikti bėdų, išbandymų, kurie jam yra skirti. Žinoma, kaip tyčia prie viso to prisideda dar ir kiti veiksniai, kurie gadina nuotaiką ar tiesiog pripildo mano galvą mažų bitučių, erzinančiai dieną iš dienos, kiekvieną valandą, ištisas minutes zvimbiančių. Tuo metu regis viskas pradeda nervinti. Žiauriai. Nors galų gale pati esu dėl to kalta. Taigi, ką aš darau kai man taip nutinka? Užsiimu darbais, kuriuos vis atidedu/tingiu daryt ar šiaip neprisiruošiu atlikt. Ir tai padeda. Pvz. kai užsiimu paprasčiausia namų ruoša tos mintys pasišalina iš galvos, o visus nervus galiu išliet kad ir blizgindama veidrodį. Sakoma, kad veidrodžiui negalima rodyt blogos nuotaikos, žiūrėt į save, kai tau liūdna, negera ar pikta, nes veidrodis dar ilgai tai prisimena ir primena/perduoda tau. Todėl šypsausi. Matau save besišypsančią ir nuotaika išties pakyla. Į viską imu žvelgt blaiviau, nes visos neigiamos emocijos dingsta ir galų gale prieinu tam tikras išvadas bei randų išeitį. Taigi, jei kažkada pateksit į panašią situaciją, galėsit išbandyt. Nežinau, suveiks jums ar ne, tad ir negarantuoju, jog tai pasiteisins, bet blogiau tikrai nebus. ;>

Tai tiek, dabar medukash relaxuojasi. x>

See ya later!

Nežinau ko noriu.

Būna, jog dėl tam tikrų, pagrinde nemalonių, įvykių susiknisa visa nuotaika. Man dabar taip ir yra. Šiandien labai susipykau su tėvais. Na lyg ir išsiaiškinom viską ir kolkas lyg ir paliaubos, bet vistiek negera. Būtent dėl to, kad susipykom ir tas pyktis buvo labai nemalonus. To pasekoje dar prisidėjo šiandieninis nelabai malonus, netikėtas ir visai netrokštas susitikimas su vienu žmogumi, dėl kurio nuotaika dar labiau subjuro. Iškilo visokie nemalonūs prisiminimai ir būtent dėl to mano skype paraše puikuojasi žavus užrašas. "Tu esi kažkoks dvilytis individas, kuris jaučia diediškai moterišką pavydą, kažkur tarp savininkiškumo ir lūpdažių [liekanų], kuris esti tavo dviejose nieko vertose galvose." Neprašykit paaiškinti, nes nesugebėsiu. Čia tiesiog blogos nuotaikos išliejimas + mintys apie tą žmogų.

Pagaliau savaitgalis. Kažkaip per šią savaitę žiauriai nusikaliau ir dar sirguliuoju truputuką. Šiaip labailabai džiaugiuos, kad jis atėjo, nors ir nežinau ką naudingo nuveiksiu apart tai, kad ilsėsiuos. Nes ilsėjimasis ir nieko daugiau mane irgi užknisa. Būna gera, kai kažką naudingo nuveikiu. Toks pasitenkinimas savimi apima, jog nepatingėjau ir veltui nedrybsojau lovoj. Na, o dabar penktadienis. Pirmenybę teikiu poilsiui, arbatai ir chat'inimui su žmogėnais, kurių pasiilgau. :> Taaaaip, yra ir tokių, kurių pasiilgstu labai greit, nors regis ir neseniai teko šnekėt. Džiaugiuos, kad internetas sudaro galimybę bendraut tuo pačiu ištiesus kojas ant lovos. Na ką čia ištiesus, tiksliau patogiai išsidrėbus. ^^

Okitukas, manau rašliavų užteks... Toliau šliurpinsiu arbatą ir stebėsiu savo mėgstamus tinklapius/blogus. Maža kas, gal kažką įdomaus ir naujo užtiksiu. Va teip va.

Švelnutis (hug) -

Mažulytis Medukash ^^

Persikėliau. ;>

Iš www.uzrasuknygele.blogspot.com persikėliau čia. Ten buvo problemų su galimybę komentuoti. Tikiuosi čia jų nebus. Tai tiek. ;>

xx